Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė

– Aš tave myliu, Edvardai, – kiekvieną vakarą sakydavo Abilena. Ištarusi tuos žodžius, ji imdavo laukti beveik tikėdamasi, kad Edvardas taip pat jai ką nors pasakys.

Bet jis neatsakydavo. Kol vieną dieną...

Ten aukštai aukštai, vandenyno paviršiuje, keleivinis garlaivis su Abilena denyje plaukė sau pirmyn. O porcelianinis triušis galų gale pasiekė vandenyno dugną...

Taip prasidėjo nepaprasta, kupina išbandymų ir sudėtingų situacijų Edvardo Tiuleino kelionė. Kelionė, kuri tęsis tol, kol porcelianinėje triušio širdyje apsigyvens mergaitė, vardu Abilena, senas žvejys su žmona, benamis klajūnas ir šuo, berniukas, grojantis lūpine armonikėle ir jo sesutė. Kol širdis ims mylėti, atradusi gyvenimo grožį.